- tytveikas
- 1 týtveikas sm. (1) KBI63, K, KII541, Jn, LsB184, K.Būg, Rtr, BŽ396, DŽ, NdŽ, KŽ; R, MŽ, N, L724 daugybė, gausybė: Týtveikas tų bobų – malas kaip nelabosios Rdn. Apsitarėv, ką daryti: aš čia mitinsiu – týtveikas toks! Ms. Didis týtveikas svečių buvo sukviestas Sch170(Rg). Pirmiau jie puldinėdavo mažesniais būreliais, o dabar jau tytveikais traukia A.Vien. Užpuolė kryžokų tytveikas A1883,107. Apačioj brovimas vis dar neliovės, galiausiai tapė durys nuo tytveiko žmonių išlaužtos LC1883,4.
Dictionary of the Lithuanian Language.